Fi (angl. Phi), dar vadinama aukso pjūvis arba dieviškoji proporcija – atkarpos dalyba į dvi dalis taip, kad didesniosios ir mažesniosios dalių santykis būtų lygus visos atkarpos ir didesniosios dalies santykiui. Amerikiečių matematikas Markas Baras graikų kalbos raidę Fi panaudojo aukso pjūviui išreikšti, pavartodamas savo skulptūrose aukso pjūvį taikiusio graikų skulptoriaus Fidijo vardo pirmąją raidę. Taigi aukso pjūvis yra 1/x = (√5 + 1)/2 = 1,6180339887498948482… Žiūrint į formules susidaro įspūdis, kad tai matematika, neturinti nieko bendro su dizainu… Anaiptol

Fi skaičius ir proporcijos yra randamos gamtoje, todėl yra universalios ir malonios žmogaus akiai. Šis skaičius buvo ir yra naudojamas meno darbuose, pavyzdžiui, Leonardui da Vinčiui irgi buvo žinoma ši proporcija, tai galima įžvelgti jo darbuose „Vitruvijaus žmogus“ arba „Mona Liza“. Taip pat jį galima aptikti žmogaus kūne, nagrinėjant kaulų struktūros proporcijas. Pavyzdžiui, išmatavus atstumą nuo viršugalvio iki grindų ir nuo bambos iki grindų, pamatysime, kad šių skaičių santykis yra lygus skaičiui fi. Tokį pat atsakymą gausime, išmatavę atstumą nuo peties iki pirštukų ir padalinę jį iš atstumo, kurį rasime, išmatavę atstumą nuo alkūnės iki pirštų galiukų. Suskaičiavę atstumus nuo klubų iki grindų ir nuo kelio iki grindų, rasime, jog šių atstumų santykis taip pat bus lygus skaičiui fi ir t. t. Muzika yra paremta 8 natų oktava, o pianine tai atspindi 8 balti ir 5 juodi klavišai (iš viso 13). Gamtoje šį skaičių galima atrasti įvairiais pavidalais. Jis akivaizdžiai matosi tiek ramunės žiedlapiuose, tiek DNR grandinėje. Šį skaičių galima taip pat pastebėti penkiakampėje žvaigždėje. Jos linijos susikirtimo taške pasidalija į dvi atkarpas, kurių santykis atitinka skaičių fi. Taigi šį skaičių galima aptikti daug kur Visatoje.

Jis buvo naudojamas senovės rankraščiuose ir Renesanso knygose, Kinijoje, senovės Egipte ir senovės Romoje. Remiantis santykiu a:b=b:(a+b) buvo nustatyta, kad tik viena proporcija “veikia” – 1:1,618 ir ji taip dažnai pasireiškia visur, kad tai negali būti sutapimas ar atsitiktinumas.  Nors šį santykį atrado matematikai, raštininkai ir spaustuvininkai jį toliau tobulino tūkstantmečius, todėl ši proporcija yra puiki priemonė dizaineriams veiksmingai ir greitai bendrauti su savo auditorija. Dizaineriai nustatydami būsimo darbo  t.y. lapo, paraščių, paveikslėlių dydį gali naudoti šį santykį idant pasiektų akiai malonų rezultatą. Kaip pavyzdžiui, jei yra žinomas  vienos lapo kraštinės ilgis, tai padauginus iš 1,618  sužinosime kitą. Jei lapo plotis 6 cm, pagal aprašytą metodą kita kraštinė turėtų būti 6×1,618=9,71. Taigi, puslapis bus 6×10 cm.

Štai kaip tai veikia:

(1) Stačiakampio dydis – santykis 1:1,618

(2) Jei iš stačiakampio atskirsime kvadratą, tai kas liks – tai dar vienas aukso pjūvis.

(3) Tęsiant skaidymą pagal proporcijas į mažesnes dalis gaunamas pagrindas auksinės spiralės piešimui

(4) Auksinė spiralė

Dieviškąją proporciją pritaikė ir mūsų visų mylimo, kai kurių net dievinamo logotipo kūrėjai. Šai kodėl jis toks tobulas

Leonardas Fibanočis (Leonardo Fibonacci ) - matematikas, studijavęs skaičių sekas ir taip bandęs paaiškinti mus supantį pasaulį. Jis uždavė klausimą – “Kas atsitiks jei niekas nemirs, o tik dauginsis?”. Taip 1202 m. L. Fibonačis suformulavo uždavinį apie triušių dauginimąsi. Uždavinio pradžioje turime triušiukų porelę, kuri atsives po porą jauniklių kas mėnesį. Kiekviena jauniklių pora, sulaukusi dviejų mėnesių, atsiveda jauniklių porelę ir t. t. Taigi antro mėnesio gale mes jau turime 2 poras, t. y. 1 pora (senoji porelė) + 1 pora (jaunoji porelė) = 2 poros. Trečio mėnesio gale – 3 poros: senoji pora susilauks dar porą triušiukų. Ketvirto mėnesio gale – 5 poros: senoji susilauks dar porelės, bet ir jaunoji jau galės atsivesti triušiukų. Taigi jau turime penkias triušiukų poreles. Tęsiant skaičiavimus, galima suskaičiuoti, kiek bus porelių pasibaigus pirmiems metams – 144. Taigi galima būtų užrašyti kiekvieno mėnesio triušių skaičių progresija: 1, 1, 2, 3, 5, 8, 13, 21, 34, 55, 89, 144,… Ši skaičių seka, kurioje kiekvienas skaičius yra prieš tai einančių dviejų skaičių suma, yra vadinama Fibonačio skaičių seka. Gretimų skaičių santykis, t. y. antrąjį skaičių padalinus iš pirmojo, yra apytiksliai lygus 1,618 … arba riba, link kurios krypsta bet kurių dviejų Fibonačio sekos elementų proporcija.

Dizaineriai, naudodami šiuos skaičius, gali sukurti gražiai atrodančius darbus. Pvz. pasirenkant šrifto dydį galima naudoti skaičių seką, kuri natūraliai bus maloni žmogaus akiai. Galima pradėti nuo bet kurio skaičiaus, kad ir 6. Seka būtų 6,9,15,24.

Pavyzdys:

Pavyzdys paimtas iš puslapio http://amandachetwynd.com

http://www.pairidaiza.eu/en

Find more at MyCreditInfo home page.

Beje, buvo pradėtas tyrimas dėl “potencial subliminal advertising”, suprantama, niekuo nesibaigęs, nes tai “potencial subliminal”.
Ir toliau visi matė didžiulius barcodus ant Ferrari bolidų. Ir visi žinojo, ką jie reiškia.
2011 metais BUILD (London) blog’e atsirado įrašas pristatantis atnaujintas Marlboro pakuotes, atsižvelgiant į cigarečių reklamos ir ženklinimo apribojimus.

Ir tai, kas iš pradžių atrodė nesuprantama ir beprasmiška
(na, kam dėti barcode’ą, kai visos prekės juo ženklinamos ir tai nėra išskirtinumas?),
pasirodo kaip labai drąsus ir pasiutęs planas “užbrandinti” barcodą.
Įsivaizduokime – tai pavyksta, ir visi konkurentai lieka ne tik be ženklinimo, be spalvų ir logotipų, bet ir be barcodų, nes jis reikštų nuorodo į tiesioginį konkurentą!

Dabar visi žinome, kad cigarečių pakuotės atrodo visai kitaip. Ir planas neįvyko.
Ir žinome, kad dizainas tampa galingu ginklu, kai už jo slypi strategija, planas, tikslas.
Jei to nėra – tai tik paviršiaus raibuliavimas, subjektyviai gražus arba ne.
O tai irgi gerai.

Pirmasis lietuviškas šriftas – Vytauto Bačėno šriftas linotipui, pradėtas kurti 1957 metais. 2003 metais ParaType išleido skaitmeninę Bačėno versiją, kurią šiandien galima nusipirkti MyFont’uose:

PALEMONAS, AISTIKA, VYTIS

Iš principo kitų šriftų perdirbiniai (Palemonas artimas Bembo, o Vytis beveik identiškas Times New Roman šriftams), pritaikyti lietuvių kalbai, (kad kuo geriau derėtų dažniausiai lietuvių kalboje vartojamų junginių raidės).
Didžioji Palemono ženklų dalis skirta lituanistikos reikmėms: jame sutelkti daugmaž visi specialieji ženklai, reikalingi lietuviškam rašytiniam bei tarminiam paveldui fiksuoti.

Aistika – pirmas Lietuvoje sukurtas OpenType technologijos šriftas.
Visos teisės į šį komercinį šriftą priklauso UAB FOTONIJAI, kuri jį pateikia kartu su kompiuteriniais žodynais ANGLONAS, FRANKONAS, INTERLEKSIS ir TŽŽ (tarptautinių žodžių žodynas), bei su programa WinLika 2005.

Vytis – be apribojimų platinamas šriftas, buvo sukurtas, kad pakeistų komercinę AISTIKĄ ir valstybinį PALEMONĄ.

ELEMENTA

Vieno iš PALEMONO kūrėjų – Mindaugo Strockio sukurta šriftų šeimyna FF Elementa – tvarkingas, švarus typewriteris, turintis begalę lingvistinių simbolių, taip pat kirilicos ir graikiškus rašmenis. Vėliau M. Strockis sukūrė ir FF Elementa Rough, bei du graikiškus šriftus – Korinthus ir Grecs du Roi WG.

PIPIRAS

Šriftas Pipiras – Rasos Špokauskaitės magistrinis darbas (2009).
Šriftą sudaro 229 simboliai. Tarp jų standartinės ir specifinės ligatūros, kuriomis sprendžiamos kai kurios lietuviškuose tekstuose pasitaikančios problemos. Šrifte yra du storiai italic ir bold italic.
Rasa taip pat yra sukūrusi šriftą M.K. Čiurlionis (pavadinimas pats viską pasako).

PIRMOKAS ir ANTROKAS

Pusė metų, dėžė A3 formato lapų ir 10 markerių – tiek reikėjo Rokui Cicėnui sukurti
šriftą Pirmokas, kurio is dafont.com kasmet parsisiunčiama apie 100 000 kopijų.
2010 metais Pirmokas užaugo iki Antroko – lengvesnio, geriau skaitomo, elegantiškesnio šrifto.
Pirmoką, Antroką ir dar daugiau Cicėno šriftų galima gauti čia.

BARONIENĖ ML

Labiau pokštas negu šriftas Baroniene ML sukurtas pagal amerikos lietuvės mokytojos Genovaitės Baronienės rašyseną. Galima nusipirkti čia.

KRIKSTAS

Gabrieliaus Mackevičiaus toks lietuviškas lietuviškas šriftas (beje, kažkodėl???, neturintis LT raidžių). Jis ir kiti Mackevičiaus šriftai yra čia.

MAGNEL ir HAZELNUT PRO

Pabaigai – šriftai saldainiai – geriausiai juos pristato pats autorius Eimantas Paškonis čia ir čia.

Puikus pavyzdys kaip vizualinės komunikacijos dizainas padeda spręsti problemas. Padirbėjus PENTAGRAM, Niujorko mieste dabar gerokai lengviau susigaudyti automobilių parkavimo sistemoje. Įvertintos visos sudedamosios: simbolių/žodžių skaičius, tipografija, spalva, informacijos hierarchija, netgi, kalbos tonas pakeistas į daugiau leidžiamą nei draudžiantį. Dėmesys skirtas netgi tuščiam plotui, kuris, priešingai nei mano daugelis, yra būtinas pagerinti informacijos nuskaitymui, o nekelia asociacijų, kad kažko trūksta.

Daugiau

LOOK!. Iš tiesų užtenka tik pasižiūrėti į kairę ir į dešinę. Avarijų tikrai sumžėtų. Ką padarė ta pati PENTAGRAM? Sukūrė labai aiškų logotipą, kuris netgi pasako, į kurią pusę reikia pasižiūrėti. Patraukliai ir šmaikšiai išreklamuotas per kelis medios kanalus, ženklas dirba savo darbą. Ant asfalto jis liks ilgam.

Daugiau

After Dakar Benediktas Vanagas is starting Lithuanian Rally Championship with new Subaru Impreza S8 WRC. We like the car. We like the way it looks after our work. And of course we lite riding on mirrors.